Kosmoso robinzonai

Vėl prasidėjo dyka zona. Keturias valandas traukėme per ją pėsčiomis, bet šįkart, didžiai savo nuostabai, už nuniokojimo ribos aptikome tvirtą dirvą Baisiausiai susijaudinau. Sustojau ant paskutiniosios kalkakmenio nuolaužos, įsiraususios į neregėtas žoles, nesiryždamas kelti kojos į kito pasaulio žemę. Ne tokie sentimentalūs Lui su Mišeliu tą žingsnį žengė pirmi.

Surinkome daugybę augmenijos pavyzdžių; čia buvo blausiai žalių žolių su šiurkščiais, aštriais stiebais be žiedų ir aibės krūmokšnių su stebėtinai tiesiomis šakomis bei pilka metalinio atspalvio žieve. Lui aptiko ir vieną negyvą čionykštės faunos atstovą. Tas trijų metrų ilgio padaras panėšėjo į plokščią ir aklą bestuburį žaltį. Ant jo „galvos” pastebėjome dvi dideles aštrias žnyples su vidiniais kanalais. Vandalis pasakė, jog bemaž tokį įtaisą turi vabalo plaukiko lervos. Žemėje jis nieko panašaus nebuvo matęs. „Aklas žaltys” atrodė išdžiūvęs. Jo odoje pastebėjau angą, aplink kurią sustingo žvilgančios gleivės.

Vandalis norėjo pasiimti radinį su savimi, tačiau mes įsižiūrėjome atidžiau ir pastebėjome, kad sausa atrodo tik oda, o nepažįstamo gyvūno viduriai jau pūva. Todėl teko pasitenkinti fotonuotraukomis. Baimindamiesi, jog aukštoje žolėje gali slėptis gyvi ir tikriausiai pavojingi šio padaro gentainiai, paskubomis leidomės atgal į kaimą.

Už mūsų nugarų iki pat horizonto driekėsi žole apėjusi stepė, o viršum jos tolumoje kybojo dar vienas žalias debesis.

VIENATVE

Prieš pradėdami tyrinėti planetą, privalėjome kaip reikiant įsikurti išlikusiame žemiškosios teritorijos lopinėlyje ir suorganizuoti šiokią tokią bendruomenę. Kaime mūsų laukė geros žinios: šuliniuose vėl atsirado vanduo — tiesa, mažumą sūrokas, tačiau, Van— dalio manymu, visiškai tinkamas gerti. Surašymas vyko pilnu tempu. Su žmonėmis sunkumų nekilo, kebliau ėjosi su galvijais, bet visų kebliausiai — su materialinėmis atsargomis. Dėdė neklydo perspėdamas: „Mane pažįsta, tačiau aš jiems niekas — ne meras ir netgi ne municipalinis patarėjas”.

Pasak skaičiavimų, kaime bei apylinkių fermose gyveno 2847 žmonės, iš jų 943 vyriškiai, 1007 moterys ir 897 vaikai iki šešiolikos metų. Galvijų, regis, buvo daug, ypač karvių.

Visa tai išsiaiškinęs Lui tarė:

— Rytoj ryte reikia sušaukti visuotinį susirinkimą

Jis surado savanorį šauklį ir įteikėjam atsišaukimą, pieštuku brūkšteltą ant popieriaus skiautės. Tą lapelį saugau iki šiol — pageltusį nuo laiko ir vos gyvą. Štai visas atsišaukimo tekstas:

„Piliečiai ir pilietės! Rytoj ryte aikštėje prie šulinio visuotinis susirinkimas. Astronomas Burnė paaiškins katastrofos priežastis. Lui Morjeras ir jo draugai papasakos apie žvalgybos rezultatus. Rinktis už dviejų valandų po žydrosios saulės patekėjimo. Turime priimti sprendimus dėl ateities. Dalyvavimas būtinas”.

Gerai įsiminiau tą pirmąjį susirinkimą. Iš pradžių žodžio paprašė Lui:

— Dabar mesjė Burnė pasistengs paaiškinti, kas mums nutiko, bet iš pradžių norėčiau pasakyti jums kelis žodžius. K d gero, jau supratote, kad mes nebe Žemėje. Dabar, suteikę pagalbą sužeistiesiems, turėsime imtis sunkiausių darbų. Visų pirma reikia susiorganizuoti. Jokia žmonių visuomenė negali gyventi be įstatymų. Mums liko maždaug trisdešimties kilometrų ilgio ir septyniolikos kilometrų pločio Žemės dalis, kažkas panašaus į rombą, kurio plotas siekia penkis šimtus kvadratinių kilometrų. Tačiau dera žiūrėti tiesai į akis: tik ketvirtis šio ploto tinkamas žemės ūkiui, visa kita — nuniokoti kalnai. Manau, žemės mums pakaks, kad įstengtume prasimaitinti, nors gyventojų skaičius gali gerokai išaugti. Tačiau svarbiausia ne žemė, kiekvienas žmogus galės gauti kad ir po tūkstantį hektarų, nes toliau aplinkui mus visa planeta! Visų svarbiausia — darbo jėga. Dabar pravers kiekvienas žmogus, ir dirbti reikės visiems. Mums neregėtai pasisekė: drauge su mumis šiame naujame pasaulyje atsidūrė inžinieriai bei mokslininkai. Tačiau vis vien turime vertinti save kaip pionierius ir persismelkti atšiauria jų dvasia. Tas, kuris kenks kaimynui užuot jam padėjęs, — nusikaltėlis, ir tokiems atmokėsime pagal nuopelnus. Norime ar ne, nuo šiol tai įstatymas, ir mums teks arba jam paklusti arba… visiems iš— dvėsti! Po susirinkimo drauge su savanoriais surašysiu visų mūsų profesijas. Tie, kurie atėjo, suteiks informaciją apie tuos, kurių nėra. Poryt visuotinis susirinkimas išrinks deputatus, kurie sudarys vyriausybę; įprastais reikalais po senovei užsiims municipalinė taryba. O dabar kalbės astronomas Pjeras Burnė.

Mano dėdė atsistojo, remdamasis lazda.